Dantų implantacija

Dantų implantai

Danties implantas – dirbtinė danties šaknis, ant kurios galima pritvirtinti pagamintą danties formos ir spalvos vainikėlį (karūnėlę), tiltelį (tiltinį neišimamą protezą), arba pagerinti išimamo protezo stabilumą burnoje. Taigi, danties implantas nėra dantis, kaip gan dažnai manoma. Jis nejaučiamas burnoje kaip svetimkūnis ir dažniausiai jo net kraštelio nematoma po protezavimo. Dantų implantų yra įvairių rūšių, gaminamų iš skirtingų medžiagų. Šiuo metu patys populiariausi yra titano lydinių sraigtiniai implantai. Pastarieji dažnai yra danties šaknies, cilindro formos, nelygiu paviršiumi, gaminami standartiškai įvairių ilgių ir storių. Jie įsodinami į viršutinio ar apatinio žandikaulio kaulą. Pasaulyje yra daugiau nei šimtas implantų gamintojų. Yra keletas didelių gamintojų, plačiai žinomų pasaulyje, su kurių implantais dirbančių gydytojų galima rasti tikriausiai bet kurioje pasaulio valstybėje.

Dantų implantų prigijimas ir ilgaamžiškumas.

Daugiau nei 95 proc. įsodintų dantų implantų prigyja. Neprigijimo priežasčių yra ne viena, tačiau pacientams baimintis, kad jų organizmas danties implantą „atmes“ yra labai menka. Pasaulyje labai nedaug nustatyta alergijų atvejų titanui. Dažniausia implanto neprigijimo priežastis – aplink įsodintą implantą progresuojantys uždegiminiai procesai. Po tokio implanto pašalinimo sugijus audiniams implantuoti vėl galima. Ant įsodinto implanto dažniausiai galima protezuoti praėjus nuo implantacijos apie 3 – 4mėnesiams.

Dantų implantų panaudojimo galimybės.

1. Netekus vieno danties.

Vieno danties defektą galima atstatyti keletu būdų:

a) danties implantu, ant kurio vėliau bus pagamintas danties vainikėlis;

b) pagaminti neišimamą tiltinį protezą (dažnai vadinamą tilteliu) nušlifavus keletą šalia defekto esančių dantų. Šis metodas dažnai buvo siūlomas pacientams kai nebuvo galimybių įsodinti dantų implantus (pastaruoju metu taikomas vis rečiau);

c)      pagaminti išimamą vieno danties defekto dantų protezą – šis metodas dažniausiai taikomas laikinam protezavimui (ypač priekinių dantų srity);

d)     ortodontinio gydymo metu, „uždarius“ tarpus tarp dantų.

Kiekvienas metodas turi privalumų ir minusų, kuriuos tikslinga aptarti su gyd. odontologu.

2. Netekus  keleto dantų.

Tokių defektų atstatymui gali būti panaudojami tie patys gydymo metodai kaip netekus vieno danties, tačiau yra įvairių išimčių, gydymas tampa sudėtingesnis. Kuo daugiau netekta dantų, tuo didesnį krūvį gauna gretimi dantys pagaminus tiltinį neišimamą protezą. Jei dantų netekta pakankamai daug  - tiltelį (-ius) gaminti netgi negalima (šalia defekto esantiems dantims tektų per didelis kramtymo krūvis). Dantų implantacija įgauna dar svarbesnę reikšmę tausojant likusius dantis.

3. Netekus daugelio ar visų dantų.

Šių defektų atstatymas reikalauja glaudaus paciento ir gydytojo (dažnai gydytojų komandos) bendradarbiavimo, nes gydymas tampa daugiau kompleksinis. Tiltelių pagaminti dažnai neįmanoma, nes dantų arba nėra, arba jų likę tik keletas. Šiais atvejais galima gaminti išimamus dantų protezus (pilnus arba dalinius). Dantų implantaciją galima pasiūlyti ir tokiems pacientams:

a) atidžiai įvertinus paciento lūkesčius ir burnos ertmės būklę galima pagaminti ant dantų implantų neišimamus protezus;

b) ženkliai pagerinti išimamų protezų laikomumą (stabilumas) burnoje;

c) padidinti pasitikėjimą savimi ir komfortą burnoje tiek šypsantis, tiek kramtant.

Dantų implantacijos procedūra

Dantų implantacija paprastai atliekama gyd. odontologo kabinete, vietinėje nejautroje (kaip dantų gydymo metu). Chirurginė procedūra neskausminga, dažnai trunka mažiau nei vieną valandą. Po procedūros paskiriami skausmą slopinantys vaistai, kurių dažniausiai prireikia tik pirmomis dienomis po implantacijos, nes diskomfortas būna nedidelis. Profilaktiškai skiriami antibiotikai, antibakterinis burnos  skalavimo skystis ar/ir želė. Individuali burnos higiena turi būti labai kruopšti, nes nuo jos ir rekomenduoto režimo didele dalimi priklauso gijimo sėkmė. Galimas patinimas, tinimo apimtis dažnai priklauso nuo individualių organizmo savybių, chirurginės intervencijos ypatumų. Implantacijos srityje bus stebimi siūlai, kurie bus pašalinti po savaitės ar kelių (šalinant siūlus diskomfortas minimalus,galima net panaudoti purškiamus ar tepamus jautrumą mažinančius vaistus). Keletą dienų po intervencijos su seilėmis negausiai gali būti  kraujo priemaišų. Tai normalu. Gydytojas gali keletą kartų kviesti pakartotinoms konsultacijoms. Prigijus implantui (jei  jis visas buvo paslėptas po dantenomis implantuojant) trumpos procedūros metu reikalinga ant jo pritvirtinti specialią, dantenas formuojančią titaninę detalę (gijimo galvutę). Dantenų formavimas dažniausiai užtrunka ne ilgiau nei mėnesį (priekinių dantų srity ilgiau). Vėliau gydytojas ima atspaudus nuo implantų, gaminami laikini ar nuolatiniai dantų spalvos vainikėliai, tilteliai, kt., kurie pritvirtinami ant implantų atramų. Šiuo metu vainikėliai arba tilteliai dažniausiai gaminami  metalokeramikiniai arba bemetalės keramikos.

Faktoriai įtakojantys implantacijos rezultatus

1. Burnos ertmės organų sveikata ir priežiūra.

Esant blogai individualiai burnos higienai dantų implantacija nerekomenduojama. Tokiais atvejais didėja komplikacijų rizika: tiek gijimo periodu po implantacijos, tiek vėliau po protezavimo ant dantų implantų. Dantų implantai nepažeidiami dantų ėduonies (karieso), tačiau prie nevalomų implantų bakterinės apnašos kaupiasi ir gali sukelti iš pradžių dantenų uždegimą, o vėliau ir gilesnių audinių pažeidimą. Implantą gali tekti pašalinti, nors jis ir nekliba, jei uždegimo pasekoje buvo pažeista daug audinių. Tad implantais reikia rūpintis taip pat kaip savais dantimis, periodiškai lankytis pas burnos higienistą. Prieš dantų implantaciją gan dažnai reikia apsilankyti pas burnos higienistą, gydyti šalia esančius nesveikus dantis, dantenas. Implantacija galima tik po sėkmingo paruošiamojo gydymo.

2. Rūkymas.

Seniai įrodyta, kad rūkymas didina implantacijos nesėkmingumą (pažengęs uždegimas aplink implantus) ilgalaikėje perspektyvoje, taip pat didina implanto neprigijimo tikimybę. Jei surūkoma daugiau nei 20 cigarečių per dieną rizika vertinama kaip labai didelė.

3. Paciento lūkesčiai.

Kuo didesni paciento lūkesčiai, tuo glaudesnis turėtų būti paciento ir gydytojo bendradarbiavimas. Pacientas turi būti įspėtas apie atskirais atvejais netrumpą gydymo laiką, galimas papildomas chirurgines intervencijas siekiant ilgalaikių gerų estetinių ir funkcinių rezultatų.